Kortizolis ir kūno pokyčiai: kodėl stresas gali skatinti riebalų kaupimą, patinimus ir kūno suglebimą
Šiuolaikinė moteris dažnai stengiasi gyventi sveikai, renkasi kokybišką maistą, juda, rūpinasi savimi. Tačiau neretai atsiranda jausmas, kad kūnas elgiasi „savaip“…Svoris sunkiai krenta, kaupiasi riebalai pilvo srityje, atsiranda patinimas, kūnas tampa minkštesnis, suglebęs, energija svyruoja. Tokiose situacijose svarbu pažvelgti giliau nei tik į kalorijas ar sportą. Vienas iš veiksnių, galinčių daryti didelę įtaką šiems procesams, yra kortizolis — streso hormonas.
Kas yra kortizolis ir kodėl jis reikalingas
Kortizolis yra hormonas, kurį gamina antinksčiai. Jis nėra „blogas“ — priešingai, jis būtinas ryto energijai, reakcijai į iššūkius, uždegimo reguliacijai, cukraus kiekiui kraujyje stabilizuoti. Problema atsiranda ne dėl kortizolio buvimo, o dėl jo chroniškai padidėjusio lygio.
Kaip chroniškas stresas veikia kūną
Kai organizmas ilgą laiką patiria stresą (emocinis krūvis, miego trūkumas, pervargimas, nereguliari mityba), nervų sistema pereina į „išgyvenimo režimą“. Tai sukelia nuolatinę kortizolio sekreciją.
Ilgainiui tai gali lemti:
- Riebalų kaupimą pilvo srityje.
Kortizolis didina gliukozės prieinamumą kraujyje. Kai tai vyksta nuolat, organizmas dažniau kaupia energiją atsargai. Pilvo sritis yra ypač jautri šiam procesui.
- Skysčių kaupimąsi.
Kortizolis veikia elektrolitų balansą ir gali skatinti vandens sulaikymą audiniuose. Dėl to gali atsirasti patinimai, „minkštumo“ jausmas kūne, svorio svyravimai.
- Kūno tonuso mažėjimą.
Chroniškas stresas gali skatinti baltymų skaidymą audiniuose. Tai gali pasireikšti raumenų silpnėjimu, suglebusiu kūnu, sunkesniu atsistatymu po fizinio krūvio.
- Alkio ir potraukių pokyčius.
Kortizolis siejamas su didesniu potraukiu saldumynams,
greitiems angliavandeniams, dažnam užkandžiavimui. Tai yra fiziologinė reakcija, ne „valios trūkumas“.
Kortizolis ir žarnynas — ryšys, apie kurį kalbama vis daugiau
Mokslas vis aktyviau nagrinėja žarnyno–smegenų ašį. Žarnynas ir nervų sistema nuolat komunikuoja. Kai žarnyno mikrobiota yra išbalansuota, gali būti didesnis uždegimas, pakitęs neurotransmiterių balansas, didesnis organizmo reaktyvumas stresui. Tai gali sustiprinti kortizolio atsaką.
Kaip žarnyno sveikata gali prisidėti prie streso reguliacijos
Žarnyno mikrobiotos palaikymas gali padėti mažinti uždegiminius procesus, palaikyti neurotransmiterių (pvz., serotonino) sintezę, gerinti nervų sistemos atsparumą stresui Svarbūs elementai:
- Probiotikai.
Gyvos bakterijos, padedančios palaikyti mikrobiotos balansą.
- Prebiotikai.
Skaidulos, kurios maitina naudingas bakterijas.
- Subalansuota mityba.
Pakankamas baltymų, riebalų ir skaidulų kiekis.
Paprasti kasdieniai žingsniai, galintys padėti:
- Reguliarus valgymo ritmas,
- Pakankamas baltymų kiekis,
- Skaidulų vartojimas,
- Miego kokybės gerinimas,
- Nervų sistemos „pauzės“ dienoje,
- Mikroelementų ir žarnyno palaikymas.
Svarbu suprasti, tai ne vieno sprendimo klausimas, o visumos.
Pabaigai
Kartais kūno pokyčiai nėra tik mitybos ar judėjimo rezultatas. Tai gali būti organizmo adaptacija prie ilgalaikio streso. Tokiose situacijose didžiausia vertė yra ne griežtesnė kontrolė, o geresnis supratimas. Rūpinimasis nervų sistema, mitybos struktūra ir žarnyno sveikata gali tapti svarbia dalimi kelio link didesnio kūno balanso.